apie mus

SUŽINOKITE DAUGIAU APIE MUS

Pagrindinė būstinė

Misijos „AMIR“ pagrindinės veiklos vyksta Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje – visi komandos nariai yra jos mokiniai. Nors gimnazija įsikūrusi nedideliame mieste, ji yra moderni ir šiuolaikiška, niekuo nenusileidžianti didžiųjų miestų mokykloms: gimnazijoje diegiamos naujovės, joje veikia gausia ir modernia įranga aprūpinti edukaciniai centrai ir studijos, todėl mokiniai gali išbandyti įvairias veiklas, praktiškai pritaikyti pamokose įgytas žinias, atrasti savo ateities profesiją. Gimnazijoje nuolat įgyvendinami įvairūs šalies ir tarptautiniai projektai, vienas iš jų – „CanSat Lietuva“.

  • Adresas: Kelmės Jono Graičiūno gimnazija, Raseinių g. 1, LT-86162 Kelmė
  • Svetainė: https://www.jggimnazija.lt/
© Kelmės Jono Graičiūno gimnazija

KOMANDA

Komandos nariai


Adrijus Ždanko

Misijos vadovas


Atsakingas už komandos darbo organizavimą, palydovo bei antžeminės stoties elektronikos prietaisų sėkmingo veikimo užtikrinimą.


Rugilė Ramančiūnaitė


Atsakinga už palydovo skrydžio plano sudarymą, sklandų palydovo nusileidimą bei parašiuto technologijas.


Monika Baltrušaitytė


Atsakinga už viešuosius ryšius, teikia informaciją apie projektą ir misijos veiklą.


Ieva Baltušytė


Atsakinga už komandos vidinę komunikaciją, efektyvią pagalbą komandos nariams įvairiais misijos vykdymo aspektais.


Mantvydas Burzdžius

Misijos mentorius, IT specialistas


Konsultuoja komandą ir padeda administruoti misiją, spręsti problemas, susijusias su moderniųjų technologijų naudojimu.


Rasa Gabšytė

Misijos konsultantė, fizikos mokytoja metodininkė


Pasisakymai

Projektas „CanSat Lietuva“ sudaro ypač įdomią galimybę jaunimui priartėti prie astronautikos - palydovo kūrimo ir jo panaudojimo procesų.

Adrijus Ždanko

Misijos vadovas

Dalyvavimas „CanSat“ konkurse moksleiviams ne tik suteiks praktinių žinių, bet ir prisidės prie aukštųjų technologijų vystymosi Lietuvoje.

Eglė Elena Šataitė

"Space Hub LT" grupės vadovė

Konkursas „CanSat“ yra tęstinė, pastiprinanti edukacinė programa, kuri moksleiviams padės įgyti reikalingų įgūdžių ir pasisemti įkvėpimo iš profesionalų.

Linas Šmigelskas

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius

Kosmoso technologijos Lietuvoje ir toliau sparčiai žengs į priekį bei sudarys vis didesnę dalį šalies BVP. Todėl norime, kad jauni žmonės pažintų ir išnaudotų šios augančios srities galimybes.

Neringa Morozaitė-Rasmussen

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė

VARŽYBOS

FINALINĖS "CANSAT LIETUVA" VARŽYBOS

Varžybos

Finalinės konkurso „CanSat Lietuva“ varžybos vyko 2024 m. gegužės 14 d. Molėtų aerodrome. Likus valandai iki Misija „AMIR-2024“ komandos sukurto palydovo skrydžio, buvo atlikti jo elektronikos bandymai – visos sistemos veikė sklandžiai, tad palydovas buvo įtaisytas į raketos vidų. Praėjus dešimčiai minučių, raketa pakilo į orą skrisdama didesniu nei 400 km per valandą greičiu. Pasiekusi vieno kilometro aukštį, ji ore išmetė palydovą, kuris, leisdamasis žemyn parašiutu, pradėjo rinkti duomenis ir siųsti juos radijo ryšio bangomis į antžeminę stotį. Palydovas leidosi 7 m per sekundę greičiu, tad žemės paviršių pasiekė maždaug per tris minutes. Sėkmingai nusileidęs palydovas buvo greitai surastas, nes paieškai buvo naudojamas radijo ryšio stiprumo indikatorius. Gauti tyrimų duomenys iš karto buvo analizuojami, apipavidalinami ir skelbiami varžybų teisėjams. Jie publikuojami ir šios svetainės duomenų bazėje.

„AMIR“ palydovas įstatomas į raketą

Apdovanojimai

Iki finalinių varžybų Molėtuose konkurso vertinimo komisijai, kurią sudarė mokslininkai, inovacijų ir švietimo ekspertai, reikėjo pateikti detalią projektinio darbo ataskaitą, už kurią komandos pelnė taškus. Misija „AMIR“-2024 komanda finalinėse varžybose iškovojo antrąją vietą ir laimėjo Dr. Vlado Lašo įsteigtą piniginę premiją. Taip konkurso vertinimo komisija įvertino komandos techninį pasirengimą, elektronikos ir programinės įrangos sprendimus kuriant palydovą, sėkmingą jo skrydį, profesinę komandos kompetenciją, misijos mokslinę vertę ir informacijos apie projektą sklaidą. Paminėtina, kad iš 26-ių „CanSat Lietuva“ konkurse dalyvavusių komandų mus pralenkė tik Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus komanda.


Misija „AMIR“-2024 komanda iškovojusi antrąją vietą

© Misija „AMIR“-2024
Raketa prieš skrydį

PROJEKTAS

PROJEKTAS „CANSAT LIETUVA“

Europos kosmoso agentūros inicijuotas projektas „CanSat“ kasmet suteikia jauniems žmonėms galimybę išbandyti save sudėtingų technologijų srityje, tobulinant savo fizikos, programavimo, kitų mokslų kompetencijas. Susibūrusios jaunuolių komandos kuria skardinės dydžio palydovus, galinčius nusileidimo metu rinkti mokslinius duomenis. Šio unikalaus projekto metu mokiniai įgyja teorinių bei praktinių žinių, pritaiko jas gamindami palydovus, mokosi analizuoti palydovų surinktą informaciją, padaryti išvadas. Tokios veiklos ugdo platesnį mokinių požiūrį į gamtos apsaugą bei gali paskatinti jaunimą rinktis inžinerijos studijas, ypač aerokosmoso srities.

© European Space Agency

MISIJA

MISIJA „AMIR“-2024

Misijos komanda

„AMIR“ komandą sudaro keturi Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai bei vienas jiems padedantis mokytojas mentorius, atsakingas už sėkmingą misijos įgyvendinimą. Į komandą gimnazistai susibūrė vedini juos vienijančių dalykų: domėjimosi fizika, moderniomis technologijomis, kosmonautika. Visi jie yra antros gimnazijos klasės mokiniai, klasės draugai. „AMIR“ komanda veikia sklandžiai: kiekvienas narys turi savo darbų sritį, o bendra komandos veikla – nuo parašiuto siuvimo iki Arduino programavimo – suteikia bendradarbiavimo patirties ir yra labai smagi! Tikėjimas tuo, ką daro, komandą veda į tikslą – sėkmingą palydovo, kuris tyrinės atmosferos taršą, sukūrimą.


Misijos tikslas

Pagrindinis misijos tikslas – sukurti „CanSat“ palydovą ir jo nusileidimo iš tam tikro aukščio metu išmatuoti oro užterštumą, nes „AMIR“ komandos nariams svarbus gamtos saugojimas, jie visi domisi ekologija, prisideda prie įvairių gamtosauginių iniciatyvų, rūšiuoja atliekas, seka klimato kaitos naujienas ir pagal galimybes stengiasi prisidėti prie kylančių problemų sprendimo.


Techniniai sprendimai

Palydovo mikrokontroleris yra „Arduino Uno Rev3“. Palydovo įrangos sudėtyje yra įvairūs moduliai: jutiklis, radijo ryšio modulis, SD kortelių skaitytuvas, garsiakalbis, energijos šaltinis. Palydovo elektronika įmontuota į plastikinį cilindro formos korpusą, prie kurio prikabintas aštuoniakampis parašiutas.

Antžeminę stotį sudaro dvi dalys: elektronika ir antena. Elektronikos sudėtyje yra mikrovaldiklis „Arduino Uno Rev3“ ir radijo ryšio modulis, prie kurio ir yra prijungta savadarbė kryptinė antena. Iš palydovo gautų duomenų atvaizdavimui antžeminėje stotyje yra naudojama atviro kodo programa „Telemetry Viewer“.

Visa elektronika buvo suprogramuota naudojant C++ programavimo kalbą „Arduino IDE“ aplinkoje. Šios svetainės gamybai bei kitiems papildomiems procesams buvo naudojamos kitos programavimo kalbos, programinės įrangos.


© Misija „AMIR“-2024
Misijos „AMIR“-2024 palydovo modelis bei antžeminės stoties įranga.

DUOMENŲ BAZĖ

Misijos duomenys

Misijos surinkti oro taršos duomenys yra viešinami interaktyviu būdu žemėlapyje. Pasirinkus vietovę, atsidaro naujas langas su duomenų grafikais. Mūsų siekis yra nuolat papildyti ir atnaujinti turimą informaciją.

KONTAKTAI

Susisiekite su mumis

Adresas

Kelmės Jono Graičiūno gimnazija, Raseinių g. 1, LT-86162 Kelmė

Internetiniai tinklapiai

El. paštas

[email protected]

Telefono numeris

(8 427) 61341

© Misija „AMIR“-2024